- beigelis
- ×beĩgelis (plg. žydų beigl) sm. (1) 1. Vkš riestainis: Tėvas vaikams lauktuvių po du beĩgeliu nupirko Kltn. ^ Susirietęs kaip beĩgelis Skr. 2. kiek supuolęs rupių miltų ragaišis: Išsikepėm tokio beigelio, – nežinojom, kad svečių turėsim Grž. 3. Kv, Rt pavalkų pynė, kamantų pavalkai.
Dictionary of the Lithuanian Language.